Skirtumas tarp viršįtampių apsaugos įtaiso ir viršįtampių apsaugos įtaiso

Viršįtampių apsaugos įtaisas ir viršįtampių apsaugos įtaisas yra du dažniausiai naudojami elektros įrangos apsaugos įtaisai. Jie gali apriboti arba išleisti trumpalaikę viršįtampių srovę elektros sistemoje ir apsaugoti elektros įrangą nuo žaibo ar kitų priežasčių. Tačiau jų veikimo principai, veikimo rodikliai, taikymo scenarijai ir nacionaliniai standartai skiriasi. Šiame straipsnyje bus palygintos ir analizuojamos viršįtampių apsaugos ir viršįtampių apsaugos įtaisai pagal šiuos keturis aspektus, kad skaitytojai galėtų teisingai pasirinkti ir naudoti šiuos du apsaugos įtaisus.

Apsaugos nuo viršįtampių įtaisas (SPD) yra žemos įtampos elektros prietaisas, naudojamas žemos įtampos paskirstymo sistemose, siekiant apriboti momentinę viršįtampio ir iškrovos srovės srovę. Jo pagrindinis komponentas yra cinko oksido varistorius (metalo oksido varistorius, MOV), turintis netiesines įtampos ir srovės charakteristikas, t. y., kai taikoma įtampa yra žemesnė už slenkstinę įtampą, jo varža yra labai didelė ir srovė beveik nepraeina; kai taikoma įtampa viršija slenkstinę įtampą, jos varža sparčiai mažėja, praleidžiant didelį srovės kiekį. Tokiu būdu, kai elektros tinkle atsiranda momentinė viršįtampio srovė, viršįtampių apsaugos įtaisas greitai įsijungia ir išleidžia viršįtampį į įžeminimo liniją, taip apsaugodamas tolesnę elektros įrangą.

Viršįtampio apsauga (OVP) – tai įrenginys, galintis automatiškai ir greitai nutraukti elektros tiekimą. Jo pagrindinis komponentas yra įtampos jutiklis (Voltage Sensor), kuris gali aptikti įtampos pokyčius elektros tinkle ir yra prijungtas prie valdymo grandinės. Kai įtampa elektros tinkle viršija nustatytą diapazoną, valdymo grandinė suaktyvina jungiklį, kuris išjungia elektros tiekimą ir taip apsaugo tolesnę elektros įrangą.